Specialus pasiūlymas prieglaudinukams. Pirma konsultacija tik 30,- kurie bus paaukoti jūsų pasirinktai prieglaudai!
Šalavijas šiuo metu glaudžiasi Utenos Rajono Gyvūnų Mylėtojų Draugijoje. Prieglaudoje jį pastebėjau jau pavasarį, nes jis visada labai džiaugiasi mane pamatęs, yra labai meilus, spaudžiasi prie savo narvo grotų, kad tik paglostyčiau. Kaip matote, jis taip pat yra nuostabaus grožio šuo.
Kiekvieną kartą jį pamačiusi prieglaudoje, stebėjausi, kaip taip gali būti, kad jis vis dar ten. Speliojau, gal jam reikia gydymo ar gal kokia kita neeilinė priežastis jį užlaikė. Kai paklausiau prieglaudos vadovės, kodėl jis vis dar čia ir kodėl negalėtume jam ieškoti namų Nyderlanduose,
Vadovė man paaiškino, kad jis, nors ir geras šuo, vis dėlto turi keletą problemų. Tada nusprendžiau artimiau su juo susipažinti ir pasiėmiau kartu pasivaikščioti. Šalavijas yra labai neramus, greitai susijaudinantis, šokinėja, itin reaktyvus kitiems šunims.
Mano nuojauta kužda, kad dauguma šių problemų susitvarkys, kai jis bus ramioje namų aplinkoje. O kai nusiramins ir bus pavyzdingesnis nei dabar, tikrai ras namus, jei ne Lietuvoje - tai užsienyje.
Čiko užaugo kažkur Labanoro girioje, nuošalioje sodyboje. Jis gyveno gal ir ne idealų, bet laisvą gyvenimą. Kai buvo mažutis, pakliuvo po automobiliu ir taip neteko vienos akytės. Praeitą pavasarį jo šeimininkas paliko šį pasaulį bei Čiko. Užtruko porą savaičių, kol Čiko šeimininko kūnas ir likimo valiai paliktas šuniukas buvo rasti.
Kadangi neatsirado norinčių priglausti Čiko, šuniukas nusekė paskui žmogų, kurį pažinojo, nes šis buvo jo šeimininko draugas. Tas žmogus yra mūsų kaimynas, kuris gyvena už poros kilometrų nuo mūsų. Deja, kaimynas neturi galimybių pasirūpinti Čiko. Jo buvusi globotinį Tobį prižiūrėjome praeitą žiemą, šiek tiek užtruko, bet radome jam nuostabią šeimą.
Čiko šiuo metu gyvena tuščiame kaimyno kieme, nes kaimynas yra išvažiavęs. Stengiuosi kiekvieną dieną nueiti pabendrauti ir pamaitinti šuniuką, bet nesinori jo ten palikti artėjant šalčiams. O ir ankščiau ar vėliau jam taip pat reikia rasti namus. Šiuo metu jis vis dar yra laisva siela, kuri yra nepratusi prie pavadėlio ir namų rutinos.
Bartukas, bet aš jį vadinu Scooby-Doo, nes jis yra didelis, minkštas ir mielas meškiukas, kuris pasaulį mato kaip vaikas: šiek tiek baugiai, bet kartu su didžiuliu susidomėjimu. Bartukas keliavo iš rankų į rankas, niekur neradęs vietos, kur būtų mylimas taip, kaip myli pats – besąlygiškai, ištikimai ir nuoširdžiai. Jis užaugo viename Lietuvos kampelyje, gyveno paprastą gyvenimą, matydamas tik tuos kelis metrus, kuriuos jam suteikė žmonės, manę, kad šuo – tai tik daiktas, skirtas tarnauti. Tačiau, kai jam reikėjo pastangų, rūpesčio ir dėmesio, buvo priimtas lengviausias sprendimas – atsikratyti.
Taip Bartukas nukeliavo net iki Suomijos. Deja, ir ten jo laukė ne lengvesnis likimas – jis vėl blaškėsi, keisdamas namus po namų. Kodėl? Nes Bartas – šuo, kuriam svarbiausia būti ne vienam. Suprantama, kad tiek jam, tiek žmonėms, kurie norėjo jam padėti, buvo nelengva. Bartukui reikia dar daug ko mokytis: suvokti, kad pasaulis už namų ribų gali būti saugus, kad jo žmogus yra tas, kuriuo galima pasikliauti sunkiuose situacijose, ir kad jis daugiau niekada nebus išduotas.
Todėl Bartukas sugrįžo į Lietuvą ir, galiausiai, jau dvi savaites gyvena su mumis. Per šį trumpą laikotarpį netrūko iššūkių. Nuo pirmos akimirkos mūsų poniai Grandei Bartukas neįtiko – ji mieliau būtų jį suvalgiusi, nei priėmusi į namus. Todėl Bartas kurį laiką turėjo gyventi atskirai nuo likusių namiškių, bet jam būti vienam – itin sunku. Galite įsivaizduoti, kaip visi apsidžiaugėme, kai ponia Grandė galiausiai nusprendė, kad tą nerangų Scooby-Doo galime priimti į savo namus ir net lovą.
Kaip ir daugelis šunų iš prieglaudų, Bartukas negalėjo ramiai miegoti naktimis, o dieną sekiojo mane kiekviename žingsnyje. Vis dėlto jis stebėtinai greitai nurimo. Jau po savaitės prisitaikė prie mūsų dienos ir nakties ritmo. Ir nors vis dar seka mane visur, retkarčiais jau galiu nubėgti į tualetą ir be jo. Šiuo metu Bartukas pamažu susipažįsta su mūsų katėmis – Karlosu ir Smilga. Naujoko nemandagumu nepatenkintos jos kurį laiką apsigyveno pašiūrėje. Bet žinome, jog ilgai jų kaprizai netruks ir ankščiau ar vėliau jie susidraugaus. Tie, kurie nepasiduoda, galiausiai laimi!
Bartukas – nuostabus, draugiškas ir meilus šuo. Tačiau jis dar mokosi pasaulio taisyklių. Kadangi iki šiol nebuvo tinkamai socializuotas, jis jautriai reaguoja į aplinkos dirgiklius: automobilius, dviračius, jam keistai atrodančius žmones. Be to, jam sunku kontroliuoti savo emocijas – įsiaudrinęs jis reaguoja impulsyviai. Jis dar nežino, kaip nusiraminti, ir kad sunkiose situacijose jam gali padėti žmogus.
Mūsų tikslas – kol Bartukas svečiuojasi pas mus, suteikti jam jaukią ir saugią namų aplinką, padėti nuraminti jo nervų sistemą, sukuriant stabilų ritmą ir patenkinant jo pagrindinius poreikius. Taip pat siekiame padėti jam atsigauti smagių pasivaikščiojių gamtoje metu. Mažais žingsneliais supažindinsime Bartuką su dirgikliais ir mokysime jį, kaip nusiraminti saugiai, nekeliant pavojaus nei sau, nei aplinkiniams.
Šiuo metu Bartukui yra skirta 0 lėšų. Jei palaikote mūsų iniciatyvą ir tikite, kad galime jam padėti, prašome prisidėti prie jo apgyvendinimo ir dresūros. Kiekviena jūsų parama yra svarbi.
Ačiū jums už gerumą! ❤️
Žmonės, kurie apsilanko pas Ramunę ir Maarteną kaime, neretai nustemba tvyrančia ramybe ir nuostabia gamta. Iš šuniukų džiaugsmingos nuotaikos ir draugiško elgesio galima drąsiai sakyti, kad šie namai – tarsi šuniukų sanatorija.
Spengianti tyla, didelis kiemas žaidimams, nusidriekę laukai ilgiems pasivaikščiojimas yra itin palanki aplinka šuniukams, kurie yra sudirgę, jautrūs ir kuriems reikia padėti nuraminti nervų sistemą.
Be laikinų globotinių, Ramunės ir Maarteno namuose gyvena šuniukai Grandė ir Džiazas, katės Smilga ir Karlosas, bei laikini globotiniai kačiukai. Toks būrys gyventojų padeda keturkojams, kurie yra išsiilgę draugystės. Tuo pačiu jie išmoksta tinkamai bendrauti tiek su žmonėmis, tiek su kitais gyvūnėliais.
Nors už gyvūnų priežiūrą ir dresūrą yra atsakinga Ramunė, Maartenas padeda ten, kur gali, bei asistuoja, kai reikia šuniuką pratinti prie vyriškos kompanijos. Vasaromis prie namiškių prisijungia Ramunės sesuo Deimantė, kuri padeda su gyvūnų priežiūra. Žiemą Deimantė pagal galimybes paima į laikiną globą Vilniuje tuos, kurie yra pasiruošę miesto aplinkai.
Kai šuniukas yra pakankamai ramus bei turi būtinus įgūdžius, jis kartu su Ramune keliauja į miestelius ir miestus pratintis prie sudetingesnės aplinkos. Visada pradedama nuo lengvesnių aplinkos sąlygų: tai yra nuo mažesnio miestelio, ramesnėse gatvėse. Kai šuniukui sekasi gerai, sąlygos yra pamažu sunkinamos.
Tikrų namų šuniukams yra ieškoma neatsižvelgiant į jo sugebėjimus. Visgi patirtis rodo, jog gyvenimas pas Ramunę ir Maarteną padidina jų galimybes rasti namus. Visi, išskyrus ypatingus atvejus, lieka gyventi su Ramune ir Maartenu arba Deimante, iki kol randa tinkamus tikruosius namus.
Daugiau apie Ramunės teikiamas šuns elgsenos specialistės paslaugas ir holistinę priežiūrą bei šuniui draugišką dresūrą rasite internetinėje svetainėje www.shaunuoliai.lt.